sverti

sver̃ti, svẽria, svė̃rė K, J.Jabl, DŽ, NdŽ, Slm, Dt, Erž, svérti, svẽria, svė́rė NdŽ, J.Jabl, Zt, Vdn 1. tr. Q603, SD392, H, R, MŽ, Sut, N, Kos62, M, LL315, PolŽ44, Lkž, Žg, Zt nustatyti svorį svarstyklėmis: Ana su buonže svẽria linus, gijas J. Sver̃t nebuvo kaip, nė[ra] tų svarstyklių tame malūne! Mšk. Ale ir sverì sviestą kaip aptieko[je]: nė biškio neuždedi Vkš. Mano atminime nė sver̃t nesver̃davai [vilnų], prikišdavai kiečiausiai maišą Gsč. Kąsneliais svérdavo duoną kadai Klt. Svė́rėme mažesnes žuvis, svért liepė Drsk. Ar jūs stovit prie sveriamos duonos? Kn. Sveramà kakava pigesnė Krš. Duos sver̃to šieno [iš kolūkio] Ėr. Kad kas mano vargą svertų, tai tas būtų sunkesnis už žiezdras prie jūrių brš.

svertinaĩ adv. NdŽ: Smulkiuosius gintarus perka krūvoj, svertinai rš. Snausdamas galvojo, kiek gaus už penamą paršą: ar verčiau svertinai parduoti, ar šiaip ant akies LzP. | refl. Jsv: Svė́riaus su drapanom, tai svė́riau daug Adm. Šiandie svėriaũs: nèsvėriau septyniasdešim kilogramų KzR. Važiuoja su rugiais svértis Ėr.

2. intr. R176, MŽ233, P, I, PolŽ42, Vlkv, Lp, Brš, Slm, Lk būti tam tikro svorio: Kiek tai svẽria? KII353. Vienas motinos ašarų lašas daugiau sveria negu tavo visi turtai V.Krėv. Vaško metą turįs, funtą sveriąs SD56. Sudžiūvus kai pintis, trisdešimt kilogramų kaži a svẽria Jrb. Vienu svaru svėriaũ daugiau NdŽ. Kiek svėriaũ, tiek sveriù Jd. Sakos dar regėjęs tinai teip didelius sėtinius, it žmogaus galvos, po 12 svarų sverančius S.Dauk. Žiemamitys veršiokas, o mažai svė́rė Klt. Ir nupuolė iš dangaus and žmonių didis ledas, (kožnas akmuo) svėrė talentą (puntą) Ch¹Apr16,21. | prk.: Pono bagotystės ans galėjo nė devintos dalies nesver̃ti (nesiekti) J. ^ Tu kad lengvas, tu nė pūkų svaro nèsveri! Ll. Ką tu sverì: saują gyslų ir mazgotę Grk. Sveria – penkis svarus ir mazgotę LTR(Grk). Rygoj ir adata pūdą svẽria (toli einant nešulys labai pasunkėja) Ds. Dėkiat ant svarstyklių – abidvi lygiai sver̃s (abidvi nesugyvenamos) Krž. Pats menkas, o galva pūdą sveria (buožė) LTR. 3. tr. Vkš, Ml svoriu lenkti žemyn: Jeigu nesvertų pečių kuprinė, eičiau per kvepiančius beržynus kiaurą naktį rš. Ot didelė kasa – net galvą svẽria! Aln. O girioj sniego gal trigubai. Sveria prie žemės kiekvieną stabarėlį J.Balt. Aukavo matutė dukružėlę, svėrė jos rankeles nuilsusias JV894. Nuėmė vainikėlį, uždėjo nuometėlį – o svėrė, svėrė sesės galvelę kaip darže aguonėlę TŽIII463(Kp). | prk.: Rūpesčiai svėrė jo jauną galvą J.Paukš. Sunkus oras, svẽra pri žemės Krš. ║ LTR(Jnš) lenkiant traukti žemyn: Kurkė kuria pirtį, žąsis sveria svirtį LTR(Dkšt). 4. tr. svertu kelti, versti: Sver̃ti akmenį NdŽ. Sverama kartis Q222. | Pabandžius sver̃ti, gal atdarytumi [butelį] Šv.

svertinaĩ adv. NdŽ, svertinõs: Nedidelį daiktą gali verptinai išverpti, didelį reik svertinai išsverti J.Jabl(Žem). Sverk svertinõs daigus, ka nemoki rauti Šts. ║ Jn(Kv), NmŽ, Stl, Rdn kelti (pastatą) keliais rąstais aukščiau: Trobą sversime, mamyte! Kada jau baudžiaus – rąstai pūva be reikalo LzP. Kiek čia seniai tą trobą statė, i jau reik sver̃t: vieno[je] pusė[je] palangės išpuvo, grindos parkrypo Škn. Balkių tura, sver̃s trobos antrą galą Krš.

5. tr. kabinti perlenkiant, permetant: Mano ant durų vis buvo svertì šventdieniai drabužiai Skr. Marti davė dovenų šešis mastus kaspinų: dėjau į skrynę – netilpo, svėriaũ ant karte – palūžo Krtn. Sver̃s bizūnelį naujį par petelį Rt. | refl. tr.: Dvejus [kailinius] svėrės sau per petį, kai ėjo bet kuriuo metu gulti Vaižg. ║ refl. kabintis, kartis: Sver̃kis ant kupros, aš išnešu par upį Plng. 6. refl. lenktis per ką, kvemptis: Neleisk vaikams sver̃ties pro langą Up. Nesisverk pro vagono langą! Db. Svė̃rės par torą ano (vaiko) nučiupti – ka vertė kūlį! Krš. Nesver̃kis, išversi stalą! Šts. ║ išsikišus svirti: Ilgi šakaliai, svẽriasi [iš viryklės] Ėr. Svẽriasi lenta, gali nukristi Ėr. 7. refl. krypti, sukti: Ko čia sverýs į tą pašalį akmenuotą, ar neisi kelio viduriu! (sako arkliui) Šts. | prk.: Saulė sverias vakarų linkon ir vėl slepias lyg po žemės apačios Blv. Upė svẽras į rytus Lkž. 8. intr. šnek. užsimojus suduoti: Jeigu kaip, tai sver̃k par sprandą, ir tegu eina sau! Skr. O kad tau sver̃s, i neiškabysi Jdr. Paims bizūną, svers tau par petelius LTR(Nm). 9. intr. Rtr, Rs, Ktk prk. būti svarbiam, turėti vertę, reikšti, lemti: Darbais neparemti žodžiai maža tèsveria DŽ. Geras žodis iš šalies daug sveria rš. Jūs čia nebekalbėkit, čia bus svẽriamas balsas Vytuko Slm. Ką aš tę sveriù! Jd. Vokyčių laikais žmogus nieko nèsvėrė Trk. Nebetiek jau dabar ir svẽria turtas kaip seniau Užp. Daina prūsų lietuvių gyvenime daug yra svėrusi rš. Bet įpratimas ir vikrumas teip pat daug sveria J.Jabl. Kol drąsumas ir pajiega svėrė karėje, tol Lietuva ir kilo V.Piet. 10. tr. NdŽ, Žlp, Rs prk. apgalvoti svarbą, vertinti: Aš su juo nesusišneku: svẽria kiekvieną žodį Up. Nė jie tą svẽria, kad telyčia nugaišo, nė ką Skr. Kapeikas ir rublius teko labai sverti (taupyti) rš. Kiek duos kitums tos dalies, tiek ir tau: jis visai nèsveria nieko Šmk. Tu taip šaltai sveri dalyką bendrą V.Kudir. Sveria pirm žodžius, negi ką ižtaria SPII5. 11. intr., tr. prk. spręsti, manyti: Svẽra, kad tau pensijos nereik: mažai dirbai DūnŽ. Reikia geriau žinot, tada gali svért Skp. Pagal save svẽria Pn. Jei taip sverì, ka kirminai, gerk metėlių Grd. Kaip aš sveriù, šitoj krūvoj bus par dvidešimt pūrų grūdų Skr. | refl.: Dvejaip žmonys žleberio[ja]. Čia sveras [ant dviejų] – ar pats Oginskis tručyznos užsigėręs, ar liokajus įpylęs Lnk.

◊ drùską sver̃ti

1. LTR(Ds) snausti atsisėdus, knapsėti: Ko čia daba sverì tą drùską, a nemiegojęs esi? Pp.

2. DŽ¹, Nv, Jnš susikabinus iš užpakalio rankomis, kilnoti vienas kitą ant nugaros (toks žaidimas): Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir kitą pusę, druską svėrė M.Valanč.

jáunąją sver̃ti tokia senoviškų vestuvių apeigų dalis: Nuema vainiką ir uždeda pajauniui vyresniam, tai sako: jáunąją svẽria Ob.

kalakutùs (kalakùtą Lnkv, silkès Slv, tabõką, tebõką Vkš) sver̃ti Šd snausti atsisėdus, knapsėti: Petras jau pradėjo kalakutùs sver̃t Upn. Gal neišsimiegojęs esi, kad tabõką sveri? Pnd. Še tau – ir tas jau besverą̃s tabõką! Trk.

tabokà svẽriasi ima snaudulys: Kad tu išpustum, mat nemiegojęs – svẽriasi tabokà, ir gana Ėr.

žodžiùs sver̃ti iš lėto kalbėti: Sūnus lėtai sveria žodžius, stebėdamas, kokį įspūdį tėvui padarys naujiena P.Cvir.

\ sverti; antsverti; apsverti; atsverti; dasverti; įsverti; išsverti; nusverti; pasverti; persverti; prasverti; prisverti; susverti; užsverti