sverti

sverti
sver̃ti, svẽria, svė̃rė K, J.Jabl, , NdŽ, Slm, Dt, Erž, svérti, svẽria, svė́rė NdŽ, J.Jabl, Zt, Vdn 1. tr. Q603, SD392, H, R, , Sut, N, Kos62, M, LL315, PolŽ44, Lkž, Žg, Zt nustatyti svorį svarstyklėmis: Ana su buonže svẽria linus, gijas J. Sver̃t nebuvo kaip, nė[ra] tų svarstyklių tame malūne! Mšk. Ale ir sverì sviestą kaip aptieko[je]: nė biškio neuždedi Vkš. Mano atminime nė sver̃t nesver̃davai [vilnų], prikišdavai kiečiausiai maišą Gsč. Kąsneliais svérdavo duoną kadai Klt. Svė́rėme mažesnes žuvis, svért liepė Drsk. Ar jūs stovit prie sveriamos duonos? Kn. Sveramà kakava pigesnė Krš. Duos sver̃to šieno [iš kolūkio] Ėr. Kad kas mano vargą svertų, tai tas būtų sunkesnis už žiezdras prie jūrių brš.
svertinaĩ adv. NdŽ: Smulkiuosius gintarus perka krūvoj, svertinai . Snausdamas galvojo, kiek gaus už penamą paršą: ar verčiau svertinai parduoti, ar šiaip ant akies LzP. | refl. Jsv: Svė́riaus su drapanom, tai svė́riau daug Adm. Šiandie svėriaũs: nèsvėriau septyniasdešim kilogramų KzR. Važiuoja su rugiais svértis Ėr.
2. intr. R176, 233, P, I, PolŽ42, Vlkv, Lp, Brš, Slm, Lk būti tam tikro svorio: Kiek tai svẽria? KII353. Vienas motinos ašarų lašas daugiau sveria negu tavo visi turtai V.Krėv. Vaško metą turįs, funtą sveriąs SD56. Sudžiūvus kai pintis, trisdešimt kilogramų kaži a svẽria Jrb. Vienu svaru svėriaũ daugiau NdŽ. Kiek svėriaũ, tiek sveriù Jd. Sakos dar regėjęs tinai teip didelius sėtinius, it žmogaus galvos, po 12 svarų sverančius S.Dauk. Žiemamitys veršiokas, o mažai svė́rė Klt. Ir nupuolė iš dangaus and žmonių didis ledas, (kožnas akmuo) svėrė talentą (puntą) Ch1Apr16,21. | prk.: Pono bagotystės ans galėjo nė devintos dalies nesver̃ti (nesiekti) J. ^ Tu kad lengvas, tu nė pūkų svaro nèsveri! Ll. Ką tu sverì: saują gyslų ir mazgotę Grk. Sveria – penkis svarus ir mazgotę LTR(Grk). Rygoj ir adata pūdą svẽria (toli einant nešulys labai pasunkėja) Ds. Dėkiat ant svarstyklių – abidvi lygiai sver̃s (abidvi nesugyvenamos) Krž. Pats menkas, o galva pūdą sveria (buožė) LTR. 3. tr. Vkš, Ml svoriu lenkti žemyn: Jeigu nesvertų pečių kuprinė, eičiau per kvepiančius beržynus kiaurą naktį . Ot didelė kasa – net galvą svẽria! Aln. O girioj sniego gal trigubai. Sveria prie žemės kiekvieną stabarėlį J.Balt. Aukavo matutė dukružėlę, svėrė jos rankeles nuilsusias JV894. Nuėmė vainikėlį, uždėjo nuometėlį – o svėrė, svėrė sesės galvelę kaip darže aguonėlę III463(Kp). | prk.: Rūpesčiai svėrė jo jauną galvą J.Paukš. Sunkus oras, svẽra pri žemės Krš.LTR(Jnš) lenkiant traukti žemyn: Kurkė kuria pirtį, žąsis sveria svirtį LTR(Dkšt). 4. tr. svertu kelti, versti: Sver̃ti akmenį NdŽ. Sverama kartis Q222. | Pabandžius sver̃ti, gal atdarytumi [butelį] Šv.
svertinaĩ adv. NdŽ, svertinõs: Nedidelį daiktą gali verptinai išverpti, didelį reik svertinai išsverti J.Jabl(Žem). Sverk svertinõs daigus, ka nemoki rauti Šts.Jn(Kv), NmŽ, Stl, Rdn kelti (pastatą) keliais rąstais aukščiau: Trobą sversime, mamyte! Kada jau baudžiaus – rąstai pūva be reikalo LzP. Kiek čia seniai tą trobą statė, i jau reik sver̃t: vieno[je] pusė[je] palangės išpuvo, grindos parkrypo Škn. Balkių tura, sver̃s trobos antrą galą Krš.
5. tr. kabinti perlenkiant, permetant: Mano ant durų vis buvo svertì šventdieniai drabužiai Skr. Marti davė dovenų šešis mastus kaspinų: dėjau į skrynę – netilpo, svėriaũ ant karte – palūžo Krtn. Sver̃s bizūnelį naujį par petelį Rt. | refl. tr.: Dvejus [kailinius] svėrės sau per petį, kai ėjo bet kuriuo metu gulti Vaižg.refl. kabintis, kartis: Sver̃kis ant kupros, aš išnešu par upį Plng. 6. refl. lenktis per ką, kvemptis: Neleisk vaikams sver̃ties pro langą Up. Nesisverk pro vagono langą! Db. Svė̃rės par torą ano (vaiko) nučiupti – ka vertė kūlį! Krš. Nesver̃kis, išversi stalą! Šts.išsikišus svirti: Ilgi šakaliai, svẽriasi [iš viryklės] Ėr. Svẽriasi lenta, gali nukristi Ėr. 7. refl. krypti, sukti: Ko čia sverýs į tą pašalį akmenuotą, ar neisi kelio viduriu! (sako arkliui) Šts. | prk.: Saulė sverias vakarų linkon ir vėl slepias lyg po žemės apačios Blv. Upė svẽras į rytus Lkž. 8. intr. šnek. užsimojus suduoti: Jeigu kaip, tai sver̃k par sprandą, ir tegu eina sau! Skr. O kad tau sver̃s, i neiškabysi Jdr. Paims bizūną, svers tau par petelius LTR(Nm). 9. intr. Rtr, Rs, Ktk prk. būti svarbiam, turėti vertę, reikšti, lemti: Darbais neparemti žodžiai maža tèsveria . Geras žodis iš šalies daug sveria . Jūs čia nebekalbėkit, čia bus svẽriamas balsas Vytuko Slm. Ką aš tę sveriù! Jd. Vokyčių laikais žmogus nieko nèsvėrė Trk. Nebetiek jau dabar ir svẽria turtas kaip seniau Užp. Daina prūsų lietuvių gyvenime daug yra svėrusi . Bet įpratimas ir vikrumas teip pat daug sveria J.Jabl. Kol drąsumas ir pajiega svėrė karėje, tol Lietuva ir kilo V.Piet. 10. tr. NdŽ, Žlp, Rs prk. apgalvoti svarbą, vertinti: Aš su juo nesusišneku: svẽria kiekvieną žodį Up. Nė jie tą svẽria, kad telyčia nugaišo, nė ką Skr. Kapeikas ir rublius teko labai sverti (taupyti) . Kiek duos kitums tos dalies, tiek ir tau: jis visai nèsveria nieko Šmk. Tu taip šaltai sveri dalyką bendrą V.Kudir. Sveria pirm žodžius, negi ką ižtaria SPII5. 11. intr., tr. prk. spręsti, manyti: Svẽra, kad tau pensijos nereik: mažai dirbai DūnŽ. Reikia geriau žinot, tada gali svért Skp. Pagal save svẽria Pn. Jei taip sverì, ka kirminai, gerk metėlių Grd. Kaip aš sveriù, šitoj krūvoj bus par dvidešimt pūrų grūdų Skr. | refl.: Dvejaip žmonys žleberio[ja]. Čia sveras [ant dviejų] – ar pats Oginskis tručyznos užsigėręs, ar liokajus įpylęs Lnk.
◊ drùską sver̃ti
1. LTR(Ds) snausti atsisėdus, knapsėti: Ko čia daba sverì tą drùską, a nemiegojęs esi? Pp.
2. 1, Nv, Jnš susikabinus iš užpakalio rankomis, kilnoti vienas kitą ant nugaros (toks žaidimas): Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir kitą pusę, druską svėrė M.Valanč.
jáunąją sver̃ti tokia senoviškų vestuvių apeigų dalis: Nuema vainiką ir uždeda pajauniui vyresniam, tai sako: jáunąją svẽria Ob.
kalakutùs (kalakùtą Lnkv, silkès Slv, tabõką, tebõką Vkš) sver̃ti Šd snausti atsisėdus, knapsėti: Petras jau pradėjo kalakutùs sver̃t Upn. Gal neišsimiegojęs esi, kad tabõką sveri? Pnd. Še tau – ir tas jau besverą̃s tabõką! Trk.
tabokà svẽriasi ima snaudulys: Kad tu išpustum, mat nemiegojęs – svẽriasi tabokà, ir gana Ėr.
žodžiùs sver̃ti iš lėto kalbėti: Sūnus lėtai sveria žodžius, stebėdamas, kokį įspūdį tėvui padarys naujiena P.Cvir.
\ sverti; antsverti; apsverti; atsverti; dasverti; įsverti; išsverti; nusverti; pasverti; persverti; prasverti; prisverti; susverti; užsverti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • sverti — sver̃ti, svérti vksm. Javùs, kū̃dikį sver̃ti, svérti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sverti — sver̃ti, svérti vksm. Javùs, kū̃dikį sver̃ti, svérti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • svertinis — svertìnis, ė adj. (2) 1. susijęs su matematiniu matavimo rezultatų svoriu: Svertinis aritmetinis indeksas rš. Svertinis vidurkis SkŽ290. Vidutinė svertinė savikaina ETŽ. 2. → svertas: Svertìnis buomas KŽ. Svertinio tipo kelmarovės skirtos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • svarstyti — svarstyti, svar̃sto, svar̃stė 1. N, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ iter. sverti 1: Ką čia sveri, svarstai? J.Jabl. Svar̃sto, svar̃sto kaip aptieko[je] – tokie titnagai Pvn. Prireikus dalytis, norime tą [žemę] svarais svarstyti, nebe matais matuoti Vaižg.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Lithuanian language — Lithuanian lietuvių kalba Spoken in Lithuania Region Europe Native speakers 3.2 million  (1998) Language family …   Wikipedia

  • prasverti — prasver̃ti, pràsveria, pràsvėrė tr. NdŽ, prasverti, pràsveria, prasvėrė NdŽ 1. NdŽ sveriant suklysti, pražiūrėti. 2. PŽ daugiau sverti už ką nors: Šitas vaikas, ma[n] atrodo, aną prasver̃tų Snt. 3. lenkiantis pro ką prakišti: Mes visi, pro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sverdinti — 1 sver̃dinti, ina, ino NdŽ 1. K, KŽ cur. sverti 1. 2. Jn, KŽ cur. sverti 4: Kam čia tą trobą sver̃dini? J.Jabl. Sver̃dinu trobą – darau, kad troba sverdėtų, kad troba būtų pasverta JI,XVI(baigiamasis žodis). | refl. NdŽ. sverdinti; išsverdinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • svėrimas — svėrìmas sm. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ 1. SD392, Sut, N, L, PolŽ44 → sverti 1: Buvau galvojus nuo gyvulių svėrìmo atsisakyt Krs. Pirma jokių svėrìmų nebuvo – brauktini sykeliai Slm. Koks ten svėrìmas su buože! Krš. Svėrimo bunkeris ŽŪŽ22. 2. NdŽ →… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsverti — antsver̃ti, añtsveria, añtsvėrė (ž.) 1. S.Dauk žr. užsverti 2: Antsvėrė (užkabino) ant jo kaklo aukso retežį M.Valanč. | refl. intr., tr.: Agatė antsisvėrė su maišeliu, užsidengė su skepeta lig akių M.Valanč. Tie basoms kojėms, batus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”